- sprugti
- sprùgti, spruñga, -o Jn, LVIII1011, NdŽ, Tv, Kv; N žr. sprukti 1: Sprùgo, nė kojums žemės negreibė Vn. Sprùgo, niekas nežino kur Jdr. Kur sprùgęs [vaikas], vis į trobą Grd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sprugti
Look at other dictionaries:
праздный — Заимств. из ст. сл. яз. (исконно рус. порожний). Из общеслав. *porzdьnъ суф. производного от той же основы, что и лит. sprúgti «лопаться, трескаться» (и становиться в силу этого пустым) … Этимологический словарь русского языка
прыгать — Общеслав. Корень тот же (но с перегласовкой и без инфикса н ), что и в прядать (см. пруд), лит. sprùgti «вскочить» и др … Этимологический словарь русского языка
išsprugti — išsprùgti NdŽ; N žr. išsprukti 1: Džiaugės iš ano nagų išsprùgęs Lkv. Išsprùgo į girę, žemelė[je] pūna Pj. Ans teip ir toliau išsprùgo BM336(Vvr). sprugti; įsprugti; išsprugti; pasprugti; prasprugti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasprugti — pasprùgti žr. pasprukti: 1. Up Ėraitį buvau sugavusi, i vėl pasprùgo Lkv. 2. Vilkas pasprugo po suolu į kampą LTI41(Gr). Ant paties lauko – nei po medžiu pasprùgti, nei nieko Jdr. sprugti; įsprugti; išsprugti; pasprugti; prasprugti … Dictionary of the Lithuanian Language
prasprugti — prasprùgti intr. praslysti: Kylys prasprùgo, ir akėčios sugruvo Up. sprugti; įsprugti; išsprugti; pasprugti; prasprugti … Dictionary of the Lithuanian Language
sprugimas — sprugìmas sm. (2) → sprugti … Dictionary of the Lithuanian Language
spurgti — 1 spur̃gti, ia ( a, sta), ė intr. 1. NdŽ, Tv žr. sprugti: Būčiau spur̃gusi, t. y. šalin ejusi, kad netinka gaspadinė J. Šaruok spur̃gti, kad negautum mušti J. Spur̃gė pro duris laukan, tiek aną ir bepamačiau Vvr. Spur̃gė po nelabojo į Ameriką Rt … Dictionary of the Lithuanian Language
įsprugti — įsprùgti NdŽ žr. įsprukti: Įsprùgo greitai į kambarį Vn. sprugti; įsprugti; išsprugti; pasprugti; prasprugti … Dictionary of the Lithuanian Language
